ko niekada nekeisčiau
***
ar aš rašau - ar jūs mane išrašot ---
pašaukę prieblandoj mirgėti raidėse.
vėl permatomai saulėj praslysti tarp eilučių -
kol niekas nepažino, kiek žodžių lieka čia
kol tarpai tarp eilučių - prisirps -
vėl subyrėsiu. ir krištolus surinksiu į saujas tyloje.
kad su naktim dar kartą - prieš aušrą susiliejus -
- vėl vyzdžiai sužėrėtų - sekundėm danguje
pridenkit tiktai tuo - ko niekada nekeisčiau
- kad oras suvirpėtų - sapnais, kur duš šviesa.
ir leiskit vėl iš naujo - paklysti audrai šėlstant -
krante - bent pirštais smėly - įbrėžt, ko dar nėra -
***