ko niekada nekeisčiau

***


    ar aš rašau - ar jūs mane išrašot ---
    pašaukę prieblandoj mirgėti raidėse.
    vėl permatomai saulėj praslysti tarp eilučių -
    kol niekas nepažino, kiek žodžių lieka čia



    kol tarpai tarp eilučių - prisirps -
    vėl subyrėsiu. ir krištolus surinksiu į saujas tyloje.
    kad su naktim dar kartą - prieš aušrą susiliejus -
    - vėl vyzdžiai sužėrėtų - sekundėm danguje



    pridenkit tiktai tuo - ko niekada nekeisčiau
    - kad oras suvirpėtų - sapnais, kur duš šviesa.
    ir leiskit vėl iš naujo - paklysti audrai šėlstant -
    krante - bent pirštais smėly - įbrėžt, ko dar nėra -



    ***
teide