Paukščiai paišo danguj
Ankstyvą pavasarį
Vandeniniais dažais.
Lengvai ir sklandžiai
Varva mėlyni debesys
Iš po sparnų.
Vėjuotos tolumos
Gaudžia ilgesį
Ir sapnus.
Apauga mintys
Žaliais pumpurais
Ir nepaklusnūs žodžiai
Užraišioja lūpas.
Drungnas atodūsis
Nuvilnija per širdį
Ir skyla
Į tūkstantį saulių...
Atsimerkiu.
Paukščiai paišo
Virš mano galvos
Ankstyvą pavasarį.