Gyvenimas ne rožėm klotas
Karas. Tragiškai jie žuvę.
Mirtimi nuskriaudę būrį.
Karas jų bus pralaimėtas,
Kraujas veltui bus išlietas.
Žmonos, sūnūs ir tėvai,
Jie palikę bus našliais.
Savo vyrą, sūnų, tėvą
Bus praradę amžinai.
Nieks nenori tos lemties,
Visi bijo tos mirties,
Bet pasiims jinai tave,
Ar tu gatvėj, ar kare.
Nieks nuo jos dar nepabėgo,
Nepabėgo, nepabėgs.
Tuščia viso šito chlamo,
Kur jį nori, ten jį dėk!!
Justas Karpavicius 2005.03.11