apkaustytas batsiuvio diržas odinis-
geležtė prie šono ne pulti o gintis
ir vėjas tarpuvartėj vėjas už plyštančio kluono
kur priekalui vietos neliko kur kaldino kryžių
kur šauksmas iš ryto iš veriančio skausmo-
prakirtus taip skaudančią odą – prinokusią opą
toli nuaidėjo kai plienas į priekalą lietės
kai žiežirbų lietūs prie batsiuvio kojų nurimo
tai nūdienos įmautėj kalamo kryžiaus eskizai
į skęstantį kalną per užtvankų rietuvę slinko-
kai skeldamas akmenį – stumdamas antpirščiu viltį
radai save gyvą ir bundančiai bundančiai tvirtą...