lengvai
kaip tik ji viena moka
sūpuoja įsukus į glėbį
angelą pašauktą gimti
laumės daina lopšine
švelniai liūliuoja be žodžių
parimus prie lovos svajoja
gyvenimą piešia spalvotą
išrankios pelus ir geluonis
sopulius- sau pasiims
delnais nuo žvarbaus vėjo
klydimų apsaugot norės
voratinklio giją per trapią
bambagyslę kirpt neskubės
tyliam džiugesy
vaikų akimis
ilgai dar į tolį žiūrės