rudeniui

nuogąstaujantys ir išblyškę
renkasi veidai į šaltą vakarą
rankose senos knygos
kvepiančios gardžiu tabacco
skveruose užgeso muzika
neįdomūs tokie ir tylūs
slepiamės po ironija
mūsų miestas bejėgiškai tuščias
rudenėjimas nesiliauja
vis stipriau mus apkabina
ilgesys žiūrėti į dangų
purpuras