Nuostabą savo miškas slepia
Akyse žydrose žybuoklių.
Rasi džiaugsmą samanų take
Mėlynių varveliais virtusį.

Rasi beržą sula verkiantį
Kažkieno nulaužta šakele
Ir eglę su ašara sakų,
Tebelaukiančią Žalčio šile.

Pavasarį paukštelio lizde
Rasi gyvybę bežadinantį,
Gegutė paskleis jau nežinią
Beskaičiuodama kukavimą.

Bundantis miškas it gitara,
Šakas iškėlę medžiai - stygos.
Švelnumu vėjas jas klibina,
Paukšteliai čia - penklinės natos.