Aš taupau kelionei laiku.
Viską kraunu sagų skrynutėn.
Šilumą, vėsą dedu.
Ir miglos įdėsiu truputį.

Pasiimsiu ten gėlą ir skepetą.
Sakot, dantų šepetėlį?
Imčiau, bet jis jau nebetelpa.
Vietos liko tik sielai.

Gaudau spindulį šykštų,
Sprūsta tarp pirštų gležnų.
Skubu. Turbūt teks jį palikti.
Kviečia kelionė laiku...