Paaukoki mane tūkstantį kartų
paaukoki mane tūkstantį kartų per du
klupteli Tavo tiesa
su kiekvienu kirčiu kraujo ir skausmo gėla
sunkų kryžių už tave ir mane
erškėčiuota tiesa
Perrūgusio vyno vėsa
ieties geluonis
nesikeičia tiesa tiesoje
katedros skliautais skrieja vilties spindulys
Tu guliesi dar kartą kad aukotum
ne save tik Jo kančią
albos klostėse pinasi laikas
du viename
motinos ašaros ir drobulė balta
tūkstantį kartų per du
nesikeičia tiesa
už tave
už mane
o taip kvepia pavasariu žemė
laukimas amžino laiko žydėjimo
žodžiai kaip tada ir dabar
atlikta
priimu
esu