Kaukės apgaulės
žinau
visada esu neteisi dienoje
laukiau šviesos paskutinio atodūsio
pasinėriau į tamsą tartum žuvis gavusi gurkšnį vandens
iš naujo neriu į gelmes
išmetu džiugesio perlus
jie netikri tik apgaulė dienos
juokiesi iš mano naivumo
nukrenta kaukės
šešėliai supasi
vėl iš naujo
laikas ratu