kartėlį jaučiu net liežuvio galiuku;
mano kūnas nuvytęs,
o vilkiu aš per didelį rūbą;
karščio bangai padvelkus
kūną skausmas nusmelkia
ir ant juodžemio keliais parklupus
įnirtingai save vėdinu;
nieko kūniško man nebereikia -
į šią svetimą žemę
žvelgiu pro blankų glitėsį
ir užmerkiu akis, kad matyčiau geriau
kaip seniau, burokinėj šviesoj;
mano laikas išseko,
bet dar liko visa amžinybė