Yra Lemtis.
Jos žingsniai tylūs.
Alsavimas prie tavo palenktos galvos.
Ir akys, įsakmiai sužiurę sielos gilumon.
Yra Lemtis.
Nuo rudenėjančios kalvos
Palydi paukštį, skriejantį ratu.
Ištiesi ranką Saulei ir kartu
Maldos žodžius Aukštybėsna keli.
Nulenki galvą ir kantriai
Paimk į delną krintančius lapus...
Yra Lemtis...