Begarsis dangus galiausiai pasibaigė.
Prie negyvo žiemos kūnelio šiandien gedi
Vienišas ledas. Jau vanduo - tikslioji ritmija...
Tu pastebi, kad ten, apačioj,
Neregėto praeivio skėtis tarsi išgaubtas skydas -
Dangus nedrįsta nuprausti, paliesti it šventąjį,
O neregė melodija akordų linijom
Nenuilstamai glostė liūdinčius, žvelgiančius
Pro atvirą langą. Paliečia išbyrėjusios natos
Ir tą, kuris skuba ir tyliai paklauso kampuoto finale.
Išgyvenę jau klaupiasi melstis. Adoracija auga,
Kyla į apnuogintą saulę...