Sielos inkiluos
Ar naktyje matei kaip meldžias vėlės?
Gyvieji inkilus joms sukala –
iš stiklo.
Ten nebyliom liepsnom malda jų liejas,
tik vaškas tirpsta –
pamažu
be tikslo...
Jos virpa tamsoje, delnus suglaudę,
suaimanuoja vėjyje –
nurimsta vėlei...
Į amžinybę tiesias karštos raudos –
žeme nutįsta ilgesio šešėliai.
Dagtis gyvybės gęsta –
gijos tęsiasi,
ir dega žvakės atminties delnuos.
Gyvieji tyliai meldžiasi užgesusiems,
o vėlės – sieloms,
užrakintoms inkiluos...