Ir avily yra Tavo žodžiai...
Jie taip dūzgia...
Glosto žiūrėjimą, net kutulį kelia...

Ir vandeny yra Tavo rankos...
Net per drąsios...
Kaklą ir plaukus, ir gomurį liečia...

Ir danguje – Tavo lūpos...
Nert kai užmerkiu akis –
Bučiniai nesiliauja...