Atsispindi nuo pastogėj kabančio varveklio
Viltys tavo. Lūžta jos langais.
Kiekvienam iš jų tu ieškai laimės seklio –
O ten tik aš
Su tuščiu puoduku
                                                         Žvilgsnį gaudau sulaužytų minčių

Spindulių energija mus skiria
Prieš tai begėdiškai sujungusi.
Skausmingai tavo akys tiria
Gyvybės pabėgimo įkalčius
Su tuščiu puoduku
                                                         Žvilgsnį gaudau sulaužytų jausmų

Paliesti noriu sniego stogą!
Susprogti snaigių kariškais pulkais.
Nutūpt ant veido nutraukiant monologą,
Kurį kaskart atmintinai deklamavai
Su tuščiu puoduku
                                                         Drąsiai žvelgiant į mane

Nuo blakstienos į puoduką
Pirma snaigė - iš paskos varveklis
Karštą šokį spinduliai jau bruka
Kad teliuškuotų ten vandens spektaklis
Su pilnu puoduku
                                                         Savo žvilgsnį lango atspindy


Pagavau