Kodėl man smilkinius apkrito sniegas,
Gal kaltos mano mintys, trumpas miegas?
Ko baltos nerimo ir skausmo snaigės
Dar neištirpo, nors žiema jau baigės?

Paskendusi tarp rūpesčių didžiausių,
Brendu pirmyn ir pati savęs klausiu:
Ar verta slėptis nuo pavasario lietaus,
Gal jis sidabro sruogas man išpraus?

Net jeigu neišpraus - jų nedažysiu,
Ir aš, tarsi vyšnia, baltai pražysiu.