Pasakyk, kas tau skauda – paguosiu,
Ta tvirtybė, žinau, dėl akių.
Kam gi amalas beržui ar uosiui?
Usnys pievoj? Išguldom dalgiu.

Argi reik debesies mano saulei?
Vėju pūsiu – nunešiu toli.
Juokas linksmas žmonėms – tai apgaulė.
Kam to reikia, sakyk, ko tyli?

Ir išsineši titnagą – gėlą.
Ar tos kibirkštys – laužui uždegt?
Kietą akmenį, ašaras – smėlį
Po pagalve laikai tu pernakt.

Atiduok pusę man – aš paimsiu,
Netgi viską paimti galiu.
Nes nuo juoko galiausiai užkimsi,
Ir grius bokštai tvirčiausi pilių...