Mano eilės-
žvarbūs vėjų paukščiai  
tyli ankstų rytą,
liūdi vakarais...
Krenta sunkiai žemėn,
kyla  vėl į aukštį,
nakčiai apsigaubia
sielos apdarais.
  Mano eilės-
  skausmo ir vilties paletė,
  išblaškytos mintys
  laukuos Lietuvos.
  Ir netroškimas
  vadintis poete,
  o sušildyt žmogų
  liūdesy sielos.
      Mano eilės-
      žvarbūs vėjų paukščiai
      tyli ankstų rytą,
      liūdi vakarais.