Na dar po vieną sklidiną ir iki dugno
išgersiu tavąją – tu manąją išgerk,
nemėgstu gėrimo pasaldinto ir drungno,
aš nesijuoksiu iš tavęs, jei nori – verk.

Tik nelašėk po lašą – įšsiliek srove,
įpilk į taurę taip, kad stiklas išrasotų,
širdim ragausiu godžiai ir kartosiu vėl –
įpilki pilną dar – esu tikra besotė.

Ištroškus atsigert, ir išsilieti – alkana,
tiktai nemėgstu matinio aš stiklo,
gyvenimas mane išmokė būt dama,
gal įnoringa, bet atskirt, kas tikra.

Abu ragaujam – sklaidos dargana,
neprisigerkim  ir į svaigulį nepulkim.
Na įsipilkim dar po vieną ir gana –
užgerkime viens kitą pomidorų sultim.