Trisdešimt trys

Apkabinki stipriau, kad rytas virpėtų,
dar kartą priglauski, prašau,
maratoną delnais tavo slėniais nubėgsiu,
grįšiu lūpom į pradžią atgal.
Tavo kūnas - oazė pagundų,
juk moterų būta ne Žemės kilmės,
graži Nefertitės nemiršta legenda,
išlieka fetišai gilios praeities,
pavasaris amžinas Rodeno skulptūrų
apgaulės noktiurnu viduj atsiskleis,
kol sapnas šis tęsias,manyje tu būsi,
pradingsi su pėdom nakties.
Žilvinas