Dėkoju žemei, kad mane nešioja,
Dėkoju saulei, kad mane apšviečia, tik...
Per sapnus klaikus ir juodas karstas,
Ranka medine vis mane paliečia.

Akis sumerkiu - žemė šaukia.
Aš jai sakau:
- Vėliau ateisiu, dar palauk-
Žinau. Ji nuo vargų mane apsaugot nori
Į šaltą glėbį kviečia atkeliaut.

Kankinuos vis vienatvėj, nežinioj, kodėl?
Pati suprasti negaliu.
Ir, kartais, rodos, ne lovoj,
Bet du metrai po žemėm guliu...