Aš sugundysiu žemę lietum,
Debesų pumpurais sunokintais.
Jiems per ankšta subrendus danguj,
Tai pavasariu žemėn nukrinta.

Žaidžia, taškos padykę lašai,
Prausia pernai nudžiuvusią žolę,
Nudažydami viską žaliai,
Nors sniego likučiai nenori.

Kai neliks nei trupučio žiemos,
Pažiūrėk pro nutirpusį langą,
Nebijok, kad iš pusės kitos
Vidun lipti pavasaris bando.