mandragoros klyksmas pažadina miestą
iš betono griuvėsių
kepurnėjasi pilki miestelėnai
manę esantys geri ir drąsūs
užjaučiantys ir tolerantiški
jie bejausmiais veidais pasmaugia mandragorą
nueina į katedrą
nusiplauna rankas
o kai kurie ir veidus
gulasi miegoti

iki darbo pradžios dar valanda