paukščių taku

Pabučiuok mane taip, kad naktis neskaudėtų
tik trumputis restart redaguok mano sąmonę
savo lūpų dažais tu pradėk – nepradėtą
atsibodo sapnai praeities panoraminiai
o suklupus paberk – amžinai Tėve mūsų
ir blakstienom paliesk tą palaimintą skrydį
aš klūposiu greta – toks į dvasią suklusęs
tarsi paukščių taku tarp žvaigždžių išsilydęs






* restart – perkrauti
antanas vėjyje