Pavasaris. Jau bunda pumpurai.
Širdis suglumo, protas apsiniaukė.
Svaigina gaivūs lūkesčių kerai,
O tavo balsas vis vilioja, šaukia:

„Ištiesk rankas ir lėksime kartu,
Žiedais pabirsiu aš į tavo delnus.  
- Kokia pagunda, kad žinotum tu,
Tie tavo žodžiai nelaukti ir švelnūs.

Kokia saldi balandžio aimana,
Kai širdį veria aštrūs virpuliukai.
Jinai nesensta - visada jauna.
Ją vilkeliu pavasaris įsuko.

Taip jaukiai šviečia tavo žiburys.
Jau žengsiu žingsnį - abejot užtenka,
Bet protas širdžiai užveria duris.
  ---------------------------------
Svajonių trupinius paukšteliai renka.