Žinai, Tavęs laukiu
    tarp posmų,
    tarp strofų
pro didinamąjį stiklą.
Sliūkina dienos, dekados
    net metų laikai.
Ten pilys sugriūna.
    Ligi pamatų.
Ir reikia statyti iš naujo.
    O turi tik
Laukimą...