Apgauk mane tu naktį paskutinę,
Apgauk – darei tai nuolatos.
Ir tebūnie šita naktis nežino,
Kad ji daugiau nesikartos.

Tegul šiąnakt nurimę medžiai stebis –
Iš kur dar liko tiek aistros,
Praplėšę dangų ryškios žvaigždės stebi,
Kaip spindi rasos mūs veiduos.

Vakardienos pasislepia šešėliai –
Ne jų, o mudviejų naktis.
Tik laikas skuba, bėga lyg pašėlęs
Ir rytas jau čia pat – arti.

Bet kol žara už miško tingiai bunda
Ir kol pirmi gaidžiai pragys,
Paimkim viską, viską iš pagundos –
Tetemdo bučiniai akis.
..............................................................

O, neskubėk nušvisti, saule,
Naktie, prašau, prašau, ilgiau pabūk.
Tegul mūs meilė – tik apgaulė,
Tačiau dabar man šitai nesvarbu...