Vien lietus, be prošvaisčių lietus,
Byra laikas, šlapias ir sulytas,
Iš asfalto pilkumos dangus,
Iš dangaus asfaltas padarytas.

Šlapio miesto balzganas vyzdys
Tarp vitrinų plečias ir didėja,
Piko valanda ir bruzdesys
Tuoj pasieks vieningą apogėjų.

O lietus šlapia dabartimi
Po apykaklėm sulindo lyg plėšikas.
Miesto gausmas, šaltas derinys
Ir benamis šuo - lietaus skalikas.

Viskas čia kaip niekada tikrai,
Skersgatviais nukaukšintys praeiviai
Po čiurkšlėm, lyg po kardais
Save aukojantys lietingai miesto deivei.