Kadangi tinklų mes neardom
Ir net žodžio pasakyt negalim,
Kažkur išlieka viltis
Žiūrėti į dangų.

Deginam mes sparnus,
Pakilt aukštai
Nepavyks,
Bet
krisim
su skausmu,
be
sąmonės
liksim abu.

Nors žodžiais pasakyt negalim,
Paukščiais mes norim pavirsti,
Angelus pakeliui sutikti - - -

Duos jie sielas mums
Beribio vandenyno –
Bangas pajusim.

Tavo akis pamatysiu
Atspindy vandens raudono
Rašydama laišką
Atspalviais saulės.

Nors manęs ten ir nebus,
Klajosim po smėlynus beribius,
Gaudysim lietaus lašus,
Kurių iš tikrųjų nebus - - -

Mes juos turėsim
Pakilę į dausas,
Pavirtę į dulkes.