Atmerkiu užrūdijusias akis,
kad vėl sukristų debesys,
gaivindami rainelės ritinius.
Atversiu dar kart
savo vidurius -
penėkitės...
O rankos jau gilyn
šaknis suleido
išbaidė kurmį.
Laikas bėga
koridoriais pasenusių minčių,
gerokai užkalkėjusių...
Žiūrėk,
ant mano pilvo varnalėša...