Nebijok ir nutūpk man ant delno,
Aš taip laukiau paliesti tave.
Man sapnu nusileisk pasimetęs,
Mintyse ištaisyki klaidas.

Atsigręžk, jei mėnulis užgestų,
Nors nebūsiu Vakarė žvaigždė.
Gal tik kelrodę šviesą uždegsiu,
O gal liksiu šešėliuos budėt.

Nerimauk, jei daugiau nebešauksiu,
Mano aidą ištrins tik dangus.
Pasiėmęs mane, kai išaušiu
Ta rasa - pasidavęs žmogus.