Vėlyvo vakaro minute,
Pilna laukimo, netekties
Leisk tavyje ilgiau pabūti,
Leisk virsmo paslaptį paliest.

Jau ne diena, šviesa išseko,
Prikimo aidėję garsai,
Šešėliai blaškosi tarp medžių
Lyg nelaimingi neregiai.

Dar ne naktis, dar ji už vartų,
Dar žemė ilgisi žvaigždžių,
Dangaus, kad jis akis pravertų
Ir Paukščių tako, jo kerų.

Slėpininga vakaro minute,
Riba gyvybės ir rimties -
Gali gyvent, gali ir žūti,
Nuskęsti jūroj praeities.

Nėra ko rinktis, reikia laukti
Dienos ir jos darbų baigties,
Kol savo tamsųjį apsiaustą
Naktis ant rankos tau išties.

Pasaulis, aistros jo išblėso
Lyg anglys laužo pelenuos,
Naktie, krentu į tavo glėby,
Laikyk jame tarsi namuos.