Būk viešnia
Tekėk, kaip upė nuo žmogaus,
Sula, nuo pavasarinio beržo,
Akvarelė, nuo tapytojo pirštų,
Kraujas, nuo kario kulkos.
Graužk, kaip tiesa akis,
Jūra krantą, vėjo vaikoma,
Kirmėlė augalą, alkio pagauta,
Dalia elgetą, akių neužmerkdama.
Eile Tyla