Tyla, prakalbusi į tylą    
Suvirpa dar tyliau.
Ten, erdvėse minties,
Didžiausi nuotoliai sudyla
Ir vaikščioja Dvasingas
Tavo – Mano - Mūsų
Beskliautėje erdvėj,
Kur ir žmogus kaip Dievas.
Būtį sukuria iš žodžio.
Ir štai girdžiu
Kai iš TYLOS jau klausia:  
“O ką gi tu man pasakysi.
Nedidelis žalias žiogeli“?

- Pasaulį Savęsp(i) kuriu
Iš tavo raidės,
Eduardai, eM.