Mano poezija
Mano poezija.
Iš suplėšytų plaučių
tu renki dienų medų.
Troškūs žodžiai skiemenimis
ritasi,
Bitėmis kyla...
Aš tik renku, renku...
Neįgali nuo apsvaigimo.
Akyse minčių voratinklis.
Ir purvo gumuliukai
ant lūpų.
Širdimi skaitau tavo
tobulą atvaizdą,
Kai skauda.
Ir nebemoku atsisakyti.
Tu paneri rankas į mano
kraujagysles.
Jaučiu, kaip tvinkčioji
panagėse,
Kaip seilėm skalauji
gomurį.
Tik neapleisk.
Nesiliauk manęs būti...
Trumpi pirštai tavęs
nepasiekia.
Raišos mintys paskui
nespėja.
Išsiskleisk lotosais lūpose.
Tegu plaštakų kriauklės
šniokia tavo buvimą.
Tuščios akys išgieda
kas rytą tave.
Kad širdis vakare pargiedot‘.