tu niekad nebuvai prie jūros
žuvėdrų klyksmo negirdėjai
ir  vaikščiojai tokia paniurus
nes  niekad nieko nemylėjai

manęs tu net nepastebėjai
nors šimtą kartų tau  šypsojaus
rėkiau  kad myliu kiek galėjau
nors  tu tylėjai išsižiojus

iš proto meilė mane  varo
ir  meilės tu žinau ištroškus
aš gal pagrosiu tau  gitara
o tu pašoksi gal kaip moki