Jau (ap)gultis?
1
Aušra nušvito, nudažydama rytą susikaupimo ir rimties spalvomis. Kėleisi
sunkiai, nujausdamas artėjančios dviejų pusių trinties akimirkas. Balti rūbai
dengė stiprų kūną, o sukepusios lūpos kuždėjo, kad kito pasirinkimo negali
būti. Nuo mažens žinojai, kad balta spalva simbolizuoja gėrį, ramumą ir taiką,
tačiau ką ji reiškia dabar? Neatsakyk. Tik tai tyliai prisiek ištikimybę sau.
Ne Dievui, o sau, nes dabar geriau už jį žinai, ką daryti, galvoti ir kaip elgtis.
Juk negali meluoti tokiomis akimirkomis. Sąžinė paleis druskos ir pipirų mišinį
tau po oda ir vis viena turėsi pripažinti tiesą — esi patriotas. Vienas asmuo.
4
Kolonos žmonių, kurie išėjo ir
grįš dėl savęs ir dėl to, už ką
narsiai kovota. Nesvarbu, kad ranka
gniaužia kuoką, o krūtinę dengia ne šarvai.
Atskirų žmonių pėdom nuklotas takas ilgėja,
kojos neklumpa, nors vėjai danguje piešia užmarštį
iš paskutinių savos žemės dulkėtų prisiminimų,
kad nepamirštum, ko atėjai, ko sieki ir kuo prisieki.
1
Dabar jau tūkstančiai baltmarškinių rikiuojasi, nešančių tikėjimą ir viltį,
vėliavas ir savigarbą savo tautos. Tarp aidinčių patrankų ir kalavijų
žvangėjimo girdėti daina, kurią iš pradžių niūniuoji tu vienas. Tuomet
užniūniuoja visas kūnas ir prabyla tauta savo galybe. Nusidažo padangė
raudonai, liejasi kūnų siluetai ir pavirsta į vieną, kuris apgaulingai
pasitraukia ir vėlei kovon stoja drąsiai. Ilgėja tvirtybės šešėliai ir supranti,
kad stovi vienas tarp daugelio, sudarydamas visumą. Vieną kūną.
0
Nebelieka daugybės, nebelieka tavęs, tik dūlėja per šimtmečius kaulai
ir supasi laiko linguojamos šakos, palikusios džiugesį žemei. Iškeltos
plevėsuojančios vėliavos grįžo į savąją vietą, kartu su tvirtu tikėjimu
ir dar didesniu pasiryžimu, negu buvo išneštos.
Būtumei sakęs, kad vienas likai.
Vienas kūnas, vienas ginklas ir vienas likimas — pergalė.
Liepos 15