Labas, nepažįstamasai, suspaustas tarp aksominio atspindžio stiklo švytinčio neegzistuojančioj erdvėj. Ten kažkur ir aš esu, tas mažas, kosminis taškas įsikabinęs į akių rainelę, ten kažkur stypsau aš, nepažįstama, neegzistuojanti, nuovargiu dvokianti būtybė. Nori susipažinti?
Turbūt viską reikėtų pradėti nuo mandagaus pasisveikino, kurio niekas manęs niekada nemokė, Tavęs, kad ir kaip bebūtų gaila - taip pat. Esam iš vieno molio drėbti, mielasai, tiksliau- vienas ir tas pats mėšlo gabalas, stypsantis šalty, už tvarto.
Žinoma, turiu kelis sunkiai įžvelgiamus pliusus, pasislėpusius kažkur už odos, šilkinio kraujo ir permatomos dvasios, pliusai taip giliai pasislėpę, kad kartais net nesivarginu jų ieškoti. Galbūt geriau gyventi tuštybėj, nei kapstytis savo neesamoje esybėje, kurios šiaip ar taip, puikiai žinom, niekas niekad nepasiilgs. Žiauri ta realybė, drauge.
Stebėtinai mėgstu vėją, ne, ne tokį kuris paverčia ausis prisirpusiomis braškėmis, daugiau tokį kurio išvis nejauti, tą vėją pasislėpusį už sraigės ausy, kažkur netoli smegenų. Galbūt todėl, niekad nieko protingo nepadariau, ypač atėjus pavasariui vėjas taip įsisiūbuoja, kad jo nuraminti rodos neįmanoma.
Sako, kad iš to išaugama.
Negaliu nepasakyti, kad tęsdamas savo bevertį monologą vis žvilgčioju į tą pačią mano būtybė besislepiančią tavo akyse, rodos matau, kaip auksu apipurkštos rankos lėtai lendą iš jų, stveria mane ir įspaudžia į tavąjį kūną.
Gaila, nes tavęs nėra, o jei aš tavyje - tai ir manęs nėra.
Kartais stebėdamas Tave suvokiu, kad išvis nieko nėra, veikiau viena didelė vakuumo skylė josios vidury - didžiulis juodas taškas kuris mus visus, gaila, ir susiurbė.
Pavydžiu Tau tik vieno, saulei nušvitus tu pradedi akinamai spindėti ir visi nusuka nuo tavęs akis su didžiule gėda, lyg tavo šviesa akintų jų begėdiškas sielas. Subjaurotus kūnus. Kurio tu galbūt išvis neturi.
Kartais manau, kad Tu esi aš.
Kad ir kaip nekęsčiau žvelgti į numirėlį, bet negaliu nepasakyti, kad tas stebėtinai gražus padaras atsispindintis tavyje - primena mane.
Galbūt tai tik sutapimas.