Išėjau nelaiku, bet laiku jau nebūčiau išėjęs.
Paieškoj bučinių ir sėkmės palikau su terba,
Bet galvoj, kaip jaunam, kaip ir švilpė - tebešvilpia vėjai.
Tik išmokau bendraut su tyla,su sniegu, su tamsa.

Šypsena gan giedra atsisukus į tai, ką praėjęs
Šypsena - pasitinkant kliūtis, kur brendu.
Sau nelengvas buvau, bet jau tokį sutvėrė.
Na ir kas - juk aš vėju pavirst ketinu.