Šiandieną aš jaučiaus beprotė.
Ir ne dėl meilės, ne dėl pinigų,
Net ne dėl laisvės, žodžių nuostabių –
Man viskas banalu atrodė.

Žvelgiau bukai pro grotų virbus
Kaip žvelgia tik avis balta, puošni.
Kaip šėrėm ją kadais, atsimeni,
Senelio užduotis nudirbus?

Piešiau ant sienų, keverzojau
Kaip vėjas šluoja rudenio lapus
Ir nemaniau, kad kliedesių dar bus –
Pro langą tau slapčia pamojau.

Nors viskas man taip atitolę,
Aš suvokiu dar savo rolę.