Tyli miškas gūdus,
O aplinkui tamsa,
Tik šviesa dar rusena toli.
Tupi uosy sausam paukštelė graži,
Jos prikimęs balselis girdėt.

Žmones linksmino ji
Kai liūdėjo kiti,
O dabar jos nėra kam paguost.
Prisiglaudus slidžiai
Tupi ji sutemoj
Ir pamiršo seniai ją visi.

Skardžiabalsė nutilo,
Nors ir bando giedot,
Bet balselis tylus ir gailus.
Ryto rasai iškritus,
Kris ant žemės jinai
Ir akelės užmigs amžinai...