Nebūk lemtie juoda ir taip žiauri.
Ir panaši į tuos, kur keršto siekia.
Atnešt man laimės žiburį turi,
parodyti, kur mano kelias driekias.

Nereik klaidinti aklo tamsoje.
Padovanoki mažą džiaugsmo žiburėlį.
Miražą leisk matyti migloje,
neleiski eiti paskui jo šešėlį.

Nesiųski skausmo, nei skaudžios gėlos.
Nereikalauk aukų –jau daug jų paaukota.
Lemtie, maldauju, nebereik tamsos –
ne vien tamsa gyvybei dovanota.

Gyvent nenoriu užkeiktoj pily.
Leisk išdrąskyt erškėčių dygų krūmą.
Lemtie, man nuolankesnė būt turi,
ir leisk užmiršt gyvenimo žiaurumą.


2010.03.10.