Tu stovi viena, kur buvo kažkada
Taip gera tau drauge,
Su ištikimiausia savo lėle.

Tu prisimeni dienas saulėtas,
Leistas lauke, kartu su ja
Ir daug paslapčių jai patikėtų.

Niekada nepamiršai, kai įskaudinta,
Ašarą braukei ir nieko nesakei,
Bet ji buvo šalia ir klausė.

Džiaugsmą išgyvenot jūs drauge,
Liūdesį skandinot gelmėje
Ir viską pamiršdavot varge.

Bet tai buvo seniai,
Kai maža tu buvai.
Palieki ją nes jau paauglė tu tapai...