Tik baltas lapas, prieš mane atgulęs
Lempelės spingsinčios blausioj šviesoj.
Tik šaltos rankos, dydžio lyg keptuvės,
Grubiai skrebenti plunksna ima tuoj.

Nesu estetas – svarbiausia man esmė,
Tuščiažodžiavimo nepakenčiu.
Nors ir keverzoju retkarčiais namie,
Drąsu vadint save jau poetu.

Nesu aš ir bailys ar grafomanas –
Tiesiog gana kūrybiškas žmogus.
Nereikia man tos dieviškosios manos –
Dievams aš visad liksiu paklusnus.

Nors ir nespėjau dar šlovės pelnyti,
Nėra čia ko kankintis, lieti pyktį.