Iš kur aš galėjau žinoti,
Kad tu taip arti –
Juk reikia duot vyšniai sunokti,
Kada ji karti.

Turėjau išsaugot: stebėti,
Kol uoga paraus.
Nuskinti pačiam, paskubėti –
Kiti dar nuraus.

Ir kaip negalėjau suvokti,
Jog tu skirta man...
Atskrido varnėnai pavogti
Vyšnaičių sodan...