Tekėjo upelis. Kaip mintis. Tai aplenkdamas pakelės akmenį, tai skruzdėlyną.
Ir vėl tiesus, kaip kareivėlis.
Čiurleno mažylis. Kaip žodis. Čia tarsi berdamas sakinius, kliūdamas ir
nespėdamas...Kartais tylus ir bežadis, susimąstęs.
Išdžiuvo. Nebaigė savo kelionės.
Gal mintis, nutrūkusi sulig genijaus mirtimi...
Gal žodis, užmigęs su paskutiniu poeto atodūsiu...
Užžėlė žalia žole.