Užmerki akis –
Ir plaukia baltas sapnas:
Mažytė žemė, ežerai maži.
Bet Lietuva maža graži.
Tiktai akis atverki
Ir sunkią knygą paskaityki,
Kurią surašė Tavo žmonės.
Kur skausmo antspaudu
Gamta, troškimai ir svajonės
Mažojoj žemėj pažymėti.
Pašėlęs laikas grumias savyje –
Mus teisia, teisina ir baudžia.
Mažoji žemė – Lietuva –
Grobulę margą audžia
Iš metų, iš dienų, iš triūso.
Įaudžia žodžius amžinai:
Buvau, esu ir būsiu.