Nutrūko šuva nuo grandinės
Ir visą kaimą aplojo,
Tik kiaulę pamatęs sustojo:
Nuo ko tavo snukis ištinęs?

Nes kiaulė esu – ne ožka
Ir ėdalą šiltą lapnoju.
O ko tu vis loji ir loji –
Dar nori paklausti kažką?

Braidai po srutas, mindai mėšlą,
Pati purvina lig ausų,
Sakyk, argi tau nebaisu
Tam kaime? Nenori į miestą?

O ką aš ten veiksiu, kvaileli?
Juk ten jau kiti padarai
Gyvena šiltai ir gerai –
Papūgos, katytės, šuneliai...

O čia mano gardas, lovys.
Ir ėdalo gaunu lig soties.
Ko skųstis – galiu tik šypsotis.
Tu bėk, nes tave dar pavys...

Į miestą šunėkas nunėrė.
Tik buvo jis ten neilgai –
Visur uždaryti langai
Ir durų jam nieks neatvėrė.

Benamių šunų šunauja
Gerokai dar šonus aplamdė.
Ir grįžo atgal išsigandęs
Į gimtąjį kaimą. Deja,

Būdoj guli kitas jau sargis...