Čiulba pavasaris kovo alėjose,
Keldams iš snaudulio gyvastį šykščią,
Šitokio gėrio slapčia juk tikėjomės,
Spalvą atgauna net žandenos blyškios.

Dienos pilnėja minutėmis prošvaisčių,
Aižėja ledas traškumo akordais,
Darosi žvilgsniai pastabūs ir norinčių
Jaudulio - eilės, akustika - fjordų.

Krykštauja siela su spindesiu lūpose,
Oras kitoks ir kvapus kitaip juntame,
Viskas aplinkui lengvai nusidažo  
Iš juodai balto į ryškią oazę.

Nuotaikai keliant akis į padangę,
Grįžtantys paukščiai užpildo peizažą.
Žmonės, atverkit plačiai savo langus
Ir įsiliekit į bundančią gają.